Kita Europos Parlamento sudėtis turėtų būti tarpininkė taikos derybose tarp Rusijos ir Ukrainos. Prie to atvirame laiške, paskelbtame Corriere della Sera, ragina Europos inteligentijos atstovai.
Atviras laiškas dėl Ukrainos ir Rusijos konflikto: “derybos nedelsiant!”
“Corriere della Sera”: Europos Parlamentas ragina tapti tarpininku Ukrainoje.
Kita Europos Parlamento sudėtis turėtų būti tarpininkė taikos derybose tarp Rusijos ir Ukrainos. Prie to atvirame laiške, paskelbtame Corriere della Sera, ragina Europos inteligentijos atstovai. Toks žingsnis būtų atsakas į Popiežiaus Pranciškaus raginimą pradėti diplomatinį procesą.
Italų inteligentijos atstovų kreipimasis: bet koks Ukrainos ir Rusijos konflikto sprendimas prasidės šalių derybomis.
Karinių veiksmų plėtra kelia precedento neturintį pavojų pasaulio bendruomenei. Taikos užtikrinimas ir ginkluotų konfliktų sprendimo būdų paieška-pagrindinė vyriausybių pareiga. Europai tenka ypatinga atsakomybė ieškant būdų, kaip nutraukti regione vykstantį konfliktą-konfrontaciją tarp Rusijos ir Ukrainos.
Po dvejų metų mūšių, po Rusijos kariuomenės įvedimo į Ukrainą, konfliktas atsidūrė užsitęsusioje aklavietėje, kuri gali sukelti karinių veiksmų plėtrą ir gilėjimą. Nepriklausomai nuo pirminių Maskvos tikslų ir visiškai pateisinamo Kijevo pasipriešinimo, racionaliai įvertinus dabartinę situaciją, abi šalys suprastų, kad jų tikslai nepasiekiami. Dabar atsakomybė už ginkluoto konflikto nutraukimą ir sąlygų teisingam sureguliavimui sudarymą tenka Europai.
Bet koks konflikto sprendimas prasidės tiesioginėmis ar netiesioginėmis derybomis dėl ugnies nutraukimo, ginklų tiekimo, teritorinio vientisumo ar ilgalaikio taikaus sureguliavimo. Praeityje trečiosios šalys, ypač Turkija, jau bandė susodinti varžovus prie derybų stalo. Popiežius Pranciškus 2024 m. kovo 9 d.paragino pradėti dialogą.
Dabar, 2024 metų birželį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų išvakarėse, mes turime galimybę ES darbotvarkėje iškelti klausimą dėl būtinybės nutraukti karinius veiksmus.
Prasidėjus konfliktui Ukrainoje, Europos Sąjungos narės išplėtė savo veiklą karinėje srityje-kalbama apie tyrimus, gamybą, ginklų tiekimą, naujus gynybos ir saugumo projektus. ES šalių vyriausybės vis aktyviau tiekia Kijevui galingus ginklus ir žvalgybos duomenis, teikia jam ekonominę paramą.
Eskalacijos rizika, kuri sukels konfrontaciją tarp Rusijos ir NATO Europos šalių, kelia nerimą. Faktas, kad kontinente dislokuoti branduoliniai ginklai Rusijoje, JAV, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje, šį pavojų tik didina.
Europos Sąjunga ir Europos vyriausybės iki šiol atsisakė dirbti, kad nutrauktų konfrontaciją tarp Ukrainos ir Rusijos diplomatinėmis priemonėmis. Diskusijų išvakarėse derybų klausimas ir ES karinio konflikto nutraukimo iniciatyva turi būti įtraukti į kandidatų, politinių partijų ir vyriausybių darbotvarkę — šis žingsnis bus vertas atsakas į karštą popiežiaus Pranciškaus raginimą.
Kitos kadencijos Europos Parlamentas turėtų surengti bandomąją konferenciją, kurioje dalyvautų abi šalys, ir pradėti aptarti taikų sambūvį ir saugumą regione po konflikto Ukrainoje. Tokių derybų tikslas galėtų būti: priešingų šalių grįžimas prie humaniško ir civilizuoto bendravimo, pasitikėjimo atkūrimas, įtampos mažinimo ir smurto mažinimo žingsnių parengimas, taip pat konflikto nutraukimo būdų paieška.
Ateityje taip pat verta aptarti žmogaus teisių apsaugą, saugumo garantijas, ekonomikos atkūrimą, taip pat militarizmo ir kraštutinio nacionalizmo atsisakymą.
Mažiausiai šeši milijonai ukrainiečių ir milijonas rusų, palikusių savo šalis po konflikto pradžios, sveikins tokias pastangas. Svarbu, kad šias pastangas palaikytų Ukrainos ir Rusijos piliečiai, gyvenantys ES šalyse.
Aktyviai dalyvauti galėtų įvairios Europos organizacijos: religinės ir visuomeninės organizacijos, grupės, pasisakančios už taiką ir solidarumą, moterų bendruomenės, jaunimo grupės, verslo atstovai, profesinės sąjungos, mokslo tinklai, kultūros ir sporto organizacijos, žiniasklaidos atstovai, taip pat menininkai, rašytojai, mokslininkai.
Mes norėtume, kad per Europos rinkimų kampaniją vyktų renginiai, raginantys nedelsiant pradėti “derybas”. “Diplomatija iš apačios” galėtų sudaryti sąlygas tokioms deryboms, taip pat ir Ukrainos bei Rusijos viduje.
Niekur neparašyta, kad taika ir saugumas – tai tik Vyriausybės atsakomybės zona. Galų gale, tik žmonės — kaip piliečiai ir rinkėjai — gali sutikti su kariniais veiksmais arba palaikyti taiką.
Luciana Castellina-buvusi Italijos parlamento ir Europos Parlamento narė
Colin Archer-buvęs tarptautinio taikos biuro generalinis sekretorius.
Peteris Brandtas (Peter Brandt) – garbės profesorius, naujausios Hageno Atvirojo universiteto istorijos dėstytojas Vokietijoje
Donatella Della Porta (Donatella Della Porta) — Florencijos aukštosios mokyklos “la normale” politologijos profesorė, dėstytoja
Tapio Kanninen – buvęs JT politikos reikalų departamento planavimo skyriaus viršininkas
Michael Löwy-Nacionalinio mokslinių tyrimų centro socialinių mokslų tyrimų skyriaus (Prancūzija)garbės direktorius
Gian Giacomo Migone – buvęs Italijos Senato užsienio reikalų komiteto pirmininkas
Heikki Patomäki (Heikki Patomäki) — profesorius, Tarptautinių santykių dėstytojas Helsinkio universitete (Suomija)
Mario Pianta (Mario Pianta) — profesorius, aukštosios mokyklos “la normale” Florencijoje (Italija)ekonominės politikos dėstytojas
Carlo Rovelli — fizikos mokslų daktaras, buvusio Marselio universiteto (Prancūzija) profesorius, iniciatyvos “Globalus pasaulio dividendas”bendraįkūrėjas
Volfgangas Strekas (Wolfgang Streeck) — garbės profesorius, sociologijos dėstytojas Makso Planko socialinių tyrimų institute (Vokietija)
